- dilgus
- dilgùs, -ì adj. (4)
1. dalgus, aštrus: Gudmoterės baisiai dil̃gios Skr. Dilgė skaisčius veidelius kai dilgioms dilgelėlėms JV866. O tam šelmai dievereliui dil̃giąją notrelę Str.
dilgù n.: Notneryne basam stovėti dilgu rš.2. prk. kandus, įgeliantis: Mergaitė buvo labai suvargusi, darbais užvaryta, dėl to ir pikta, dilgi, lyg ta patvory išaugusi dilgėlė rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.